Kaip ir kasmet prieš baigiamąjį Carito globėjo Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidų sekmadienį, liepos 11-ąją Carito bendruomenės ir maldininkai kviečiami į Artimo meilės liudytojų dieną. Atlaiduose Marijampolėje liepos 4-12 dienomis  minėsime Lietuvos bažnytinės provincijos 100-metį, dėkosime palaimintajam J. Matulaičiui, kad jau 100 metų turime Kauno arkivyskupiją bei  Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių, Vilkaviškio vyskupijas. Kad jau 100 metų Caritas Lietuvoje vienija geros valios žmones artimo meilės darbams.

 

„Pradėkime naują gyvenimą“. Ši intencija artins mus prie pal. Jurgio! Maldos už meilės liudytojus diena liepos 11-ąją, tradiciškai, prasidės kiek anksčiau ryte: 9 valandą planuojama piligrimystė pėsčiomis Lūginė - Marijampolė (7 km), 11 val. – katechezė Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje, 11.30 val. – rožinio malda, 12 val. Šv. Mišios, 13 val. – agapė. 15 val. – malda pal. Jurgio tėviškėje Lūginėje (jei neitumėt piligrimystės pėsčiomis).

Prieš įeidami į Baziliką galėsime užrašyti savo maldos prašymus. Esame kviečiami atvežti ir namiškių, bičiulių bendradarbių intencijas, už kurias bus meldžiamasi Šv. Mišiose.

 

Kaip ir ankstesniais metais, Carito dieną organizuojamas pasivaikščiojimas su gidu po Marijampolę palaimintojo Jurgio Matulaičio pėdomis (trukmė - apie 1,5 val.). Bus galima aplankyti pal. Jurgio Matulaičio muziejų, kuris įsikūręs prie pat bazilikos. Jei dar čia nebuvote, būtinai pasilikite laiko užsukti – Bažnytinės Lietuvos provincijos 100-metis ir plačiai minimi 4 vyskupijų 100-mečio jubiliejai – puikiausia proga nirti į Lietuvos istoriją, per pal. Matulaitį prisiliečiant prie to laikmečio, pasisemiant užmojo, drąsos ir įkvėpimo Carito misijai šiandien: telkti pagalbą vargstantiems ir būti jų balsu.

 

Atlaidų programą rasite paspaudę šią nuorodą.

 

 

Teologas, profesorius, vargšų gynėjas. „Tikrai šventas vyras“, – taip apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį sakė popiežius. Nepaisydamas kaulų tuberkuliozės, kuri užklupo 15-os, Lietuvos Carito globėjas ne tik įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją, atkūrė marijonų vienuoliją Lietuvoje, padarė daug kitų visuotinės reikšmės darbų, bet ir turėjo didžiulę įtaką savo laiko žmonėms. Šiandien palaimintojo užtarimo šaukiasi nepagydomai sergantys ligoniai, praradusieji drąsą, kryptį. Tėvas Jurgis – įkvėpimas veikti nuolankiai, bet tvirtai. Ne tik, kai aplinka tam palanki, bet ir susiduriant su ribojimais, atmetimu, net pajuoka.

 

Pal. Jurgio žodžiais, turime „pažinti savo gadynę, suprasti ir atjausti savo laikų žmones su jų norais, troškimais, siekimais ir tikslais“. Būti „tėvu ir vadu šioje vargingoje dvasinėje kelionėje“ palaimintajam padėjo dvasinis tvirtumas bei ramybė, kaip jis pats sakė savo ingreso kalboje.

 

Būdamas Vilniaus vyskupu Pal. J. Matulaitis gerai suprato, kad ekonominės, moralinės ir tautinės suirutės metu svarbu žadinti žmonių sąmoningumą, idant jie gyvenimo pamatus klotų ant tvirtos uolos, o ne smėlio. Savo bendradarbius jis ragino „visur Kristų įnešti, viską Kristuje atnaujinti ir atgaivinti, viską dėl Kristaus apimti, viską prie Kristaus patraukti“.

 

 

1988 m. rugpjūčio 26 d. moterų iniciatyvinė grupė, vadovaujama ses. Albinos Pajarskaitės, pasirašė Katalikiško moterų sambūrio Caritas įkūrimo aktą ir šio sambūrio globėju pasirinko palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Kodėl jį? „Nes pa. J. Matulaitis – Bažnyčios socialinio mokymo pradininkas Lietuvoje, jis – labiausiai karitietis. Tik palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu buvo atkurtas Caritas Lietuvoje“, – įsitikinusi ses. Albina Pajarskaitė.

 

 

Pal. J. Matulaičio globojamas „Caritas“ išaugo į vieną didžiausių organizacijų šalyje. Vien per praėjusius metus „Carito“ pagalbos sulaukė per 81 tūkst. žmonių. Bendruomenė vienijo beveik 3,7 tūkst savanorių ir 395 darbuotojus.

 

100-metį minintis Caritas Lietuvoje globoja 39 vaikų dienos centrus. Nepaisant tautybės, religijos ar kitų skirtumų, atsiliepia į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Stokojančius remia maistu, drabužiais, kitais daiktais, padeda patiriantiesiems benamystę, smurtą, priklausomybes. Carito jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama integruotis į visuomenę.

 

 

 

Jurgis Matulaitis gimė 1871 m. balandžio 13 d. Lūginės kaime, 5 km į šiaurę nuo Marijampolės, ūkininkų šeimoje. 1879–1886 m. mokėsi Marijampolės mokykloje ir gimnazijoje. Nuo 15-os sirgo kaulų tuberkulioze, tad 1889 m. išvykęs į Lenkiją ir pas pusbrolį gyvendamas Kelcuose dvejus metus mokėsi privačiai. Gimnazijos baigiamuosius egzaminus išlaikė eksternu.

 

1891 m. įstojo į Kelcų kunigų seminariją. Caro valdžiai 1893 m. šią seminariją uždarius, toliau studijavo Varšuvos seminarijoje. 1895 m. ją baigė geriausiais pažymiais ir buvo rekomenduotas į Petrapilio dvasinę akademiją, kur pelnė aukso medalį ir įgijo magistro laipsnį.

 

1898 m. Petrapilyje įšventintas kunigu, po metų išvyko studijuoti į Fribūrą Šveicarijoje. 1902 m. apgynė aukščiausio įvertinimo sulaukusią disertaciją ir įgijo teologijos daktaro laipsnį.

 

Dėl ligos paūmėjimo, grėsusio kojos amputacija ar net mirtimi, pal. J. Matulaitis 1904 m. turėjo nutraukti darbą Kelcų kunigų seminarijoje, kurioje dėstytojavo nuo 1891-ųjų. Jau sveikdamas jis prisiėmė kapeliono pareigas mergaičių amatų mokykloje, nes tai derėjo su seserų jam tuo metu teikiama globa ir slauga. Įsitraukė į plačią krikščionišką socialinę veiklą, organizavo darbininkus, steigė vaikų prieglaudas, padėjo vargšams.

 

1907–1911 m. dėstė Petrapilio dvasinėje akademijoje. Profesoriaudamas apsisprendė tapti vienuoliu ir atnaujinti merdinčią marijonų vienuoliją Lietuvoje. 1909 m. davė pirmuosius vienuolio įžadus. 1911 m. tapo marijonų vienuolijos generolu. 1914–1918 m. gyvendamas Varšuvoje įsteigė vienuolyną Bielianuose, globojo našlaičių prieglaudą, pats rinko jai aukas.

 

1918 m. grįžęs į Lietuvą, J. Matulaitis Marijampolėje sutvarkė karo nuniokotą marijonų vienuolyną, įsteigė naują Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją. 1918 m. gruodžio 1 d. konsekruojamas vyskupu ir paskiriamas vadovauti Vilniaus vyskupijai. Šias pareigas uoliai ėjo septynerius metus, sykiu vadovaudamas marijonams. 1924 m. įsteigė Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų kongregaciją.

 

1925 m. atsisakė Vilniaus vyskupo pareigų, popiežiaus Pijaus XI paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu bei Lietuvos apaštališkuoju vizitatoriumi. Daug prisidėjo prie Lietuvos santykių su Šventuoju Sostu pagerinimo, bažnytinės Lietuvos provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo.

 

Mirė Kaune 1927 m. sausio 27 d. Jau per arkivyskupo J. Matulaičio laidotuves Kaune kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas prabilo apie jį kaip apie šventąjį. Tikrai šventu vyru Jurgį Matulaitį pavadino popiežius Pijus XI.

 

Garsas apie J. Matulaičio šventumą dar labiau pasklido jo kūną 1934 m. spalio 24 d. perkėlus iš Kauno arkikatedros kriptos į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio) koplyčią. Šioje bažnyčioje sarkofagui su Jurgio Matulaičio palaikais tapus lengviau prieinamam, žmonės prie kapo dažnai prašydavo malonių per jo užtarimą. Ant sarkofago daugėjo raštelių su padėkomis už gautąsias malones.

 

 

Pal. J. Matulaičio beatifikacijos byla pradėta 1953 m. Romos vyskupijoje. Iki 1978 m. gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus nuo įvairių ligų. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II įvertino Dievo tarno Jurgio Matulaičio dorybes kaip tikrai labai didvyriškas ir suteikė jam garbingojo Dievo tarno titulą. 1987 m. Jurgis Matulaitis paskelbtas palaimintuoju.

 

Popiežius Jonas Paulius II 1987 m. birželio 28 d. palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos šv. Mišių homilijoje citavo Evangeliją pagal Matą: „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją.“

 

Pasak Šventojo Tėvo, tai pati geriausia ir tiksliausia pal. Jurgio gyvenimo ir veiklos santrauka: „Visus 56 savo gyvenimo metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Tai liudija jo darbai ir žodžiai, visa jo ganytojiška tarnystė. Negailėjo savęs, nesiekė išsaugoti savo gyvenimo. Daugelį kartų buvo pasirengęs jį prarasti. Kaip tik todėl atrado tokią gyvenimo pilnatvę, kokią žmogus tegali atrasti Kristuje.“

 

 

Carito diena Palaimintojo Jurgio atlaiduose Marijampolėje minima liepos mėnesį. Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos sesers Viktorijos Plečkaitytės, atlaidai visuomet vyksta tą savaitę, kurioje yra liepos 12 d., o Carito diena – šeštadienis prieš baigiamąjį atlaidų sekmadienį. Jos dalimi tapo pėsčiųjų piligrimystė iš Lūginės į Marijampolę.

 

Maldininkai laukiami Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje, kur ilsisi palaimintojo Jurgio žemiškieji palaikai – relikvijos, Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje, jo gimtinėje Lūginės kaime.

 

Ekskursijos palaimintojo pėdomis rengiamos ne tik Marijampolėje. Maldininkai laukiami ir Vilniaus arkikatedroje, kurios vienoje iš koplyčių saugoma palaimintojo Jurgio I laipsnio relikvija. Vilniaus piligrimų centras parengęs ekskursijas palaimintojo Jurgio pėdomis po Vilnių, piligrimystės vyksta ir Kauno arkikatedroje bei Kauno marijonų vienuolyne prie Šv. Gertrūdos bažnyčios.