Piligrimystė iš Lūginės į Marijampolę. Vilniaus arkivyskupijos Carito nuotr.Kaip kasmet per Carito Lietuvoje globėjo pal. Jurgio Matulaičio minėjimą ir atlaidus, maldininkai iš visos Lietuvos liepos 5-13 dienomis rinksis Marijampolėje. Minėdami 127-ąsias pal. Jurgio kunigystės šventimų metines, atlaiduose nuolankiai prašysime jo užtarimo, melsdami: Viešpatie, stiprink mano viltį.
Liepos 12-ąją, šeštadienį esame kviečiami susitikti pal. J. Matulaičio tėviškėje Lūginės kaime, kur liepos 12-13 dienomis vyks ir Jaunimo palapinių festivalis. Į tradicinę piligrimystę nuo Lūginės į Marijampolę pajudėsime 9 valandą. Dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalintiems įveikti 5 kilometrų atstumo, bus parūpintas autobusas ir pasiūlyta ekskursija po Marijampolę.
11 val. vienoje iš Jubiliejinių metų bažnyčių – Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje – katechezę skaitys Lietuvos Carito Tarybos pirmininkas, diakonas Arūnas Kučikas.
Lietuvos Carito Tarybos pirmininkas, diakonas Arūnas Kučikas. Vyganto Malinausko nuotr.
11.30 val. numatyta Rožinio malda šios bazilikos pal. J. Matulaičio koplyčioje. 12 val. Šventosiose Mišiose melsimės už Carito narius, socialinius darbuotojus, savanorius ir visus tikėjimo bei artimo meilės liudytojus. 13 val. – agapė Marijonų vienuolyno sode ir apdovanojimai skirtingų vyskupijų karitiečiams. 14 val. – užtarimo malda.
Malda pal. Jurgio Matulaičio atlaiduose. Vilkaviškio vyskupijos nuotr.Po atlaidų esame kviečiami aplankyti ir kitą Jubiliejinių metų bažnyčią, tik 25 kilometrus nutolusią nuo Marijampolės – Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedrą.
Suprasti ir atjausti
Norėdami geriau pažinti Bažnyčią, turime išmokti skaityti laiko ženklus. Pal. Jurgio žodžiais, „pažinti savo gadynę, suprasti ir atjausti savo laikų žmones su jų norais, troškimais, siekimais ir tikslais“.
Dvasinis tvirtumas bei ramybė padėjo vyskupui būti „tėvu ir vadu šioje vargingoje dvasinėje kelionėje“, kaip pal. J. Matulaitis sakė savo ingreso kalboje.
Būdamas Vilniaus vyskupu jis gerai suprato, kaip svarbu ekonominės, moralinės ir tautinės suirutės metu žadinti žmonių sąmoningumą, idant jie gyvenimo pamatus klotų ant tvirtos uolos, o ne smėlio. Bendradarbius pal. J. Matulaitis ragino „visur Kristų įnešti, viską Kristuje atnaujinti ir atgaivinti, viską dėl Kristaus apimti, viską prie Kristaus patraukti“.
Pal. Jurgis Matulaitis.Bažnyčios socialinio mokymo pradininkas Lietuvoje
1988 m. rugpjūčio 26 d. moterų iniciatyvinė grupė, vadovaujama ses. Albinos Pajarskaitės, pasirašė Katalikiško moterų sambūrio Caritas įkūrimo aktą ir šio sambūrio globėju pasirinko palaimintąjį Jurgį Matulaitį. „Jis – Bažnyčios socialinio mokymo pradininkas Lietuvoje, jis – labiausiai karitietis. Tik palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu buvo atkurtas Caritas Lietuvoje“, – įsitikinusi ses. Albina.
Pal. J. Matulaičio globojamas Caritas išaugo į vieną didžiausių organizacijų šalyje. Vien per praėjusius metus Carito pagalbos sulaukė apie 68 tūkst. žmonių. Bendruomenė vienija apie 3,7 tūkst. savanorių ir 395 darbuotojus.
Caritas Lietuvoje globoja 39 vaikų dienos centrus, kuriuose pagalbos sulaukia ir šeimos. Kaip akcentavo pal. J. Matulaitis, nepaisant tautybės, religijos ar kitų skirtumų, atsiliepiama į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Stokojantieji aprūpinami maistu, drabužiais, kitais daiktais, padedama patiriantiesiems benamystę, smurtą, priklausomybes. Carito jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama integruotis į visuomenę.
Pal. Jurgio Matulaičio atlaidai Marijampolėje. Lietuvos Carito nuotr.Teologas, profesorius, diplomatas
Jurgis Matulaitis gimė 1871 m. balandžio 13 d. Lūginės kaime, 5 km į šiaurę nuo Marijampolės, ūkininkų šeimoje. 1879–1886 m. mokėsi Marijampolės mokykloje ir gimnazijoje. Nuo 15-os sirgo kaulų tuberkulioze, tad 1889 m. išvykęs į Lenkiją ir pas pusbrolį gyvendamas Kelcuose dvejus metus mokėsi privačiai. Gimnazijos baigiamuosius egzaminus išlaikė eksternu.
1891 m. įstojo į Kelcų kunigų seminariją. Caro valdžiai 1893 m. šią seminariją uždarius, toliau studijavo Varšuvos seminarijoje. 1895 m. ją baigė geriausiais pažymiais ir buvo rekomenduotas į Petrapilio dvasinę akademiją, kur pelnė aukso medalį ir įgijo magistro laipsnį.
1898 m. Petrapilyje įšventintas kunigu, po metų išvyko studijuoti į Fribūrą Šveicarijoje. 1902 m. apgynė aukščiausio įvertinimo sulaukusią disertaciją ir įgijo teologijos daktaro laipsnį.
Dėl ligos paūmėjimo, grėsusio kojos amputacija ar net mirtimi, pal. J. Matulaitis 1904 m. turėjo nutraukti darbą Kelcų kunigų seminarijoje, kurioje dėstytojavo nuo 1891-ųjų. Jau sveikdamas jis prisiėmė kapeliono pareigas mergaičių amatų mokykloje, nes tai derėjo su seserų jam tuo metu teikiama globa ir slauga. Įsitraukė į plačią krikščionišką socialinę veiklą, organizavo darbininkus, steigė vaikų prieglaudas, padėjo vargšams.
1907–1911 m. dėstė Petrapilio dvasinėje akademijoje. Profesoriaudamas apsisprendė tapti vienuoliu ir atnaujinti merdinčią marijonų vienuoliją Lietuvoje. 1909 m. davė pirmuosius vienuolio įžadus. 1911 m. tapo marijonų vienuolijos generolu. 1914–1918 m. gyvendamas Varšuvoje įsteigė vienuolyną Bielianuose, globojo našlaičių prieglaudą, pats rinko jai aukas.
1918 m. grįžęs į Lietuvą, J. Matulaitis Marijampolėje sutvarkė karo nuniokotą marijonų vienuolyną, įsteigė naują Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją.
1918 m. gruodžio 1 d. konsekruojamas vyskupu ir paskiriamas vadovauti Vilniaus vyskupijai. Šias pareigas uoliai ėjo septynerius metus, sykiu vadovaudamas marijonams. 1924 m. įsteigė Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų kongregaciją.
1925 m. atsisakė Vilniaus vyskupo pareigų, popiežiaus Pijaus XI paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu bei Lietuvos apaštališkuoju vizitatoriumi. Daug prisidėjo prie Lietuvos santykių su Šventuoju Sostu pagerinimo, bažnytinės Lietuvos provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo.
Mirė Kaune 1927 m. sausio 27 d. Jau per arkivyskupo J. Matulaičio laidotuves Kaune kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas prabilo apie jį kaip apie šventąjį. Tikrai šventu vyru Jurgį Matulaitį pavadino popiežius Pijus XI.
Garsas apie J. Matulaičio šventumą dar labiau pasklido jo kūną 1934 m. spalio 24 d. perkėlus iš Kauno arkikatedros kriptos į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio) koplyčią. Šioje bažnyčioje sarkofagui su Jurgio Matulaičio palaikais tapus lengviau prieinamam, žmonės prie kapo dažnai prašydavo malonių per jo užtarimą. Ant sarkofago daugėjo raštelių su padėkomis už gautąsias malones.
Pal. Jurgio Matulaičio koplyčia Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo Bazilikoje. Lietuvos Carito nuotr.Palaimintuoju paskelbė Jonas Paulius II
Pal. J. Matulaičio beatifikacijos byla pradėta 1953 m. Romos vyskupijoje. Iki 1978 m. gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus nuo įvairių ligų. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II įvertino Dievo tarno Jurgio Matulaičio dorybes kaip tikrai labai didvyriškas ir suteikė jam garbingojo Dievo tarno titulą. 1987 m. Jurgis Matulaitis paskelbtas palaimintuoju.
Popiežius Jonas Paulius II 1987 m. birželio 28 d. palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos šv. Mišių homilijoje citavo Evangeliją pagal Matą: „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją.“
Pasak Šventojo Tėvo, tai pati geriausia ir tiksliausia pal. Jurgio gyvenimo ir veiklos santrauka: „Visus 56 savo gyvenimo metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Tai liudija jo darbai ir žodžiai, visa jo ganytojiška tarnystė. Negailėjo savęs, nesiekė išsaugoti savo gyvenimo. Daugelį kartų buvo pasirengęs jį prarasti. Kaip tik todėl atrado tokią gyvenimo pilnatvę, kokią žmogus tegali atrasti Kristuje.“
Piligrimystės ir Carito dienos pal. Jurgio atlaiduose tradicija
Carito diena Palaimintojo Jurgio atlaiduose Marijampolėje, tradiciškai, organizuojama liepą. Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos sesers Viktorijos Plečkaitytės, atlaidai visuomet vyksta tą savaitę, kurioje yra liepos 12 d., o Carito diena išpuola šeštadienį prieš baigiamąjį atlaidų sekmadienį. Piligrimystė iš Lūginės į Marijampolę tapusi neatskiriama jos dalimi.
Agapė po pal. Jurgio Matulaičio atlaidų Marijampolėje prieš metus. Lietuvos Carito nuotr.Lietuvos Carito informacija