Vaikai sudaro 39 proc. pabėgėlių ir kitų asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, – pasitinkant 112-ąją Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną atkreipia dėmesį Caritas Internationalis, drauge su humanitarinėmis pasaulinėmis organizacijomis aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėždamas: kiekvienas migruojantis vaikas turi teisę į saugumą, orumą ir ateitį.

 

Kartu su COATNET, RED CLAMOR ir RAEMH organizacijomis, Caritas Internationalis ragina kiekvieno vaiko teises ir geriausius interesus užtikrinti nepriklausomai nuo to, iš kur jis atvyko ar koks yra jo migracijos statusas.  „Esame pašaukti saugoti jų dabartį ir užtikrinti jų ateitį“, – akcentuojama humanitarinių organizacijų pareiškime 112-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga. Dalijamės jo vertimu, kviesdami apmąstyti ir savo bendruomenėse aptarti aštrėjančią migracijos temą, pradedant nuo vaikų, kurie nesirenka kokiose šeimose ir kokiomis aplinkybėmis gimti.

 

„Kai Bažnyčia kalba apie migruojančius vaikus, ji remiasi konkrečia tikrove: gyvenimais, kurie, net ir paženklinti karo, priverstinio persikėlimo, netekčių ir smurto, vis tiek žvelgia į viltį ir galimybę kurti gyvenimą iš naujo. Bažnyčios rūpestis migruojančiais vaikais jau seniai yra jos apmąstymų apie migraciją dalis. 2017 m. popiežius Pranciškus Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną skyrė temai „Vaikai migrantai, pažeidžiamieji ir neturintys balso“, primindamas, kad migruojantys vaikai yra ypač pažeidžiami dėl trijų priežasčių: nes jie yra nepilnamečiai, nes jie yra užsieniečiai ir nes, būdami toli nuo savo tėvynės bei atskirti nuo šeimų meilės ir apsaugos, jie yra ypač pažeidžiami įvairiausio pobūdžio išnaudojimo ir smurto.

 

Žinioje 112-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga popiežius Leonas XIV šį rūpestį dar kartą kelia į Bažnyčios dėmesio centrą. Pasirinkęs temą „Net ir vienas iš šių mažutėlių (plg. Mt 18, 10)“ ir remdamasis Jėzaus žodžiais „Kas dėl manęs priima tokį vaiką, tas priima mane“ (Mk 9, 37), jis primena, kad už didelių migracijos srautų slypi tikri žmonių veidai ir unikalios gyvenimo istorijos.

 

Kiekvienas vaikas turi orumą ir teises bei kviečia mus konkrečiai, žmogiškai, tikėjimu ir solidarumu grįstam veikimui, užtikrinant jo apsaugą ir sudarant sąlygas visapusiškam vystymuisi, nepriklausomai nuo tautybės, migracijos statuso ar gimimo vietos. […]

 

 

1. Užtikrinti kiekvieno vaiko teises ir geriausius interesus, nepriklausomai nuo sienų, vaiko tautybės, migracijos statuso ar gimimo vietos. Tai apima saugių, teisėtų ir vaikų poreikiams pritaikytų migracijos kelių plėtrą, apsaugą nuo grąžinimo į pavojų keliančias aplinkybes ir sulaikymo, ypač kai kalbama apie nelydimus vaikus; nepilnametystės prezumpcijos užtikrinimą teisėje ir praktikoje; taip pat savalaikį teisinio atstovo paskyrimą nelydimiems nepilnamečiams, siekiant sumažinti vaikų ir paauglių riziką patirti išnaudojimą, prekybą žmonėmis, smurtą ir kitas prievartos formas.

 

2. Sudaryti sąlygas visapusiškam visų migruojančių vaikų vystymuisi ir psichosocialinei gerovei. Tai reiškia vietos bendruomenėse kurti erdves, kuriose vaikai, paaugliai ir jų šeimos būtų išklausyti, gautų rūpestį ir pagalbą; užtikrinti psichikos sveikatos ir psichosocialinę pagalbą kaip esminę humanitarinės, pastoracinės ir vaikų apsaugos veiklos dalį; stiprinti šeimos ir bendruomenės ryšius, atsparumą bei padėti atkurti jų gyvenimo planus.

 

3. Užtikrinti teisę į teisinę tapatybę, gimimo registraciją, pilietybę ir apsaugą nuo asmens be pilietybės statuso. Valstybės raginamos užtikrinti visuotinę, nemokamą ir savalaikę gimimo registraciją bei realią prieigą prie dokumentų, nepriklausomai nuo tėvų tautybės ar migracijos statuso, taip pat imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias asmenų be pilietybės skaičiaus didėjimui ir jis būtų mažinamas, taip pat kelioms ir iš kartos į kartą perduodamoms atskirties formoms bei kliūtims visapusiškai naudotis teisėmis ir pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip švietimas ir sveikatos priežiūra, bei judėjimo laisve. Dokumentų neturėjimas ar neteisėtas migracijos statusas niekada neturi tapti pagrindu kriminalizavimui, diskriminacijai ar teisių atėmimui.

 

4. Išsaugoti šeimos vienybę ir užtikrinti teisę į šeimos susijungimą. Valstybės turi vykdyti tokią migracijos politiką, kuri užkirstų kelią nereikalingam šeimų išskyrimui ir užtikrintų prieinamas, greitas, lanksčias ir saugias šeimos susijungimo procedūras, vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, kaip savo žinioje pabrėžė popiežius Leonas XIV.

 

5. Užtikrinti veiksmingą ir nediskriminacinę prieigą prie pagrindinių paslaugų. Valstybės raginamos visiems migruojantiems vaikams užtikrinti vienodas galimybes naudotis švietimu, sveikatos priežiūra, maistu, būstu ir vaikų apsaugos sistemomis, šalinant administracines, dokumentų, kalbos, ekonomines ir institucines kliūtis, kurios apsunkina arba neleidžia veiksmingai įgyvendinti šių teisių.

 

6. Skatinti priklausymo jausmą, pagarbą kultūros paveldui ir ilgalaikius sprendimus kiekvienam vaikui. Humanitarinė pagalba ir viešoji politika turi užtikrinti kiekvieno vaiko teisę išsaugoti savo kalbą, kultūrą, dvasingumą bei šeimos ir bendruomenės ryšius, kartu skatinant visavertį jų dalyvavimą bendruomenėse, kuriose jie gyvena. Integracija sudaro sąlygas abipusiškai naudingam sambūviui, galimybei mokytis vieniems iš kitų ir būti pripažintiems gyvybingos visuomenės dalimi.

 

7. Skatinti veiksmingą vaikų ir paauglių dalyvavimą priimant sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimui. Valstybės, humanitarinės organizacijos ir bendruomenės turi užtikrinti, kad migruojantys vaikai gautų aiškią, prieinamą, savalaikę ir jų amžių atitinkančią informaciją apie savo teises, jiems taikomas procedūras ir sprendimus, susijusius su jų situacija. Turi būti sukurti saugūs ir prieinami mechanizmai vaikų patirtims ir nuomonei išklausyti bei užtikrinti aktyvų ir informuotą jų dalyvavimą priimant sprendimus ir formuojant politiką, darančią įtaką jų gyvenimui.

 

8. Gerinti duomenų ir žinių apie migruojančius vaikus rinkimą ir rengimą. Valstybės ir atsakingos institucijos turi gerinti duomenų rinkimą, prieinamumą ir jų išskaidymą pagal amžių, lytį, negalią, etninę kilmę ir šeiminę padėtį. Tinkama informacija yra būtina norint atskleisti įvairias migruojančių vaikų realijas, nustatyti apsaugos spragas ir kurti viešąją politiką bei humanitarines priemones, grindžiamas konkrečiais jų poreikiais ir teisėmis.

 

9. Kovoti su jų stigmatizavimu ir kriminalizavimu, skatinant tokį viešąjį diskursą, kuriame migruojantys vaikai ir paaugliai būtų pripažįstami teisių turėtojais, vengiant kalbos ir praktikų, kurios juos vaizduoja kaip grėsmę, nepagrįstai kvestionuoja jų nepilnametystę arba kursto ksenofobiją, diskriminaciją ir atstūmimą.“