Carito 100-mečio šventė Vilniuje. Liudo Masio nuotr. koliažas.Caritas yra meilė, kuri pasiraitoja rankoves. Taip Vilniaus šv. Teresės bažnyčioje Šv. Mišiomis pradedant Carito 100-mečio minėjimą sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. „Per 100 metų keitėsi valstybės santvarkos, visuomenė, gyvenimo sąlygos, pati Carito veikimo forma. Tačiau vienas dalykas liko tas pats – žmogus nori, kad kas nors jį pastebėtų, išgirstų, prie jo prieitų, neliktų abejingas“, – sakė ganytojas.
Dievo kelias visada veda ir pas kitą žmogų. Ypač pas tą, kuriam sunku, – priminė arkivyskupas. Todėl gailestingumo darbai nėra papildomas krikščioniško gyvenimo priedas. Jis priklauso pačiai Evangelijos šerdžiai. Kristus pats save sutapatino su alkstančiu, ištroškusiu, svetimšaliu, ligoniu, kaliniu. Tai ką padarome mažiausiajam, padarome Jam.
Žodžiai be darbų – tušti
„Gailestingumas turi reikštis darbais, žodžiais ir malda. Šie trys dalykai turi eiti kartu. Žodžiai be darbų tampa tušti. Darbai be maldos gali pavirsti vien socialine veikla (nors ir tai labai reikalinga), o malda, jei nepadaro mūsų jautresnių kenčiančiam žmogui, dar nėra iki galo perkeitusi mūsų širdies. Galime turėti gražių programų, gerai veikiančių institucijų, sutartis, ataskaitas ir projektus, visa tai reikalinga, tačiau Evangelija visada klausia giliau: ar mūsų gyvenimas atitinka tai, ką skelbiame?“
Pasak arkivysk. G. Grušo, gailestingumas reikalauja laiko, kantrybės, organizavimo, ištvermės. Reikia ne tik mokėti pamatyti žmogaus poreikį, bet ir mokėti jį lydėti, sugrįžti, ištesėti. Ir čia atsiskleidžia Carito kaip organizuotos Bažnyčios meilės tarnystės svarba: kad meilė nebūtų atsitiktinė, vienkartinė ar priklausoma tik nuo gero impulso, o pastovi, atsakinga, gebanti mylėti žmogų. Kitaip tariant, Caritas yra meilė, kuri pasiraitoja rankoves.
Kiekvienas pakrikštytasis pašauktas būti gailestingumo žmogumi
„Deja, mūsų istorija primena ir tai, kad sovietinės okupacijos metais organizuotas Carito veikimas buvo nutrauktas. Tačiau gailestingumo darbai nenustojo. Tikintieji lankė ligonius, padėjo šeimoms, dalijosi tuo, ką turėjo, su persekiojamais, – priminė arkivysk. G. Grušas, pabrėždamas, jog galima uždrausti organizaciją, bet negalima uždrausti Evangelijos žmogaus širdyje. Tai padeda suprasti tikrąjį Caritą. Jis nėra tik viena iš Bažnyčios institucijų, kuriai pavesta rūpintis vargšais. Caritas, meilė priklauso visai Bažnyčiai. Kiekvienas pakrikštytasis yra pašauktas būti gailestingumo žmogumi.
Carito 100-mečio šventė Vilniuje. Liudo Masio nuotr.Carito 100-metis kviečia dėkoti už praeitį ir kartu žvelgti į priekį. Dėkodamas už Carito darbuotojus, savanorius, geradarius, kunigus, vienuolius, pasauliečius, kurie per šį 100-metį tarnavo, arkivyskupas dėkojo ir už tuos, kurių vardų niekas neįrašė į jokias ataskaitas, bet kurių gailestingumo darbai įrašyti Dievo širdyje.
Caritas – tai ne „jie“, o „mes“
Vis dėlto, jubiliejus neleidžia pabėgti nuo klausimo – kas šiandien mūsų aplinkoje liekas nematomas? Kas gyvena vienatvėje? Kas skursta ne tik materialiai, bet be santykio, vilties, artumo. Kam reikia ne vien paramos, bet – žmogaus, kuris atsisėstų šalia ir pasiliktų?
Todėl, arkivyskupo žodžiais, Caritas negali būti tik „jie“. Caritas visada turi būti „mes“. Visa Bažnyčia pašaukta būti meilės ir gailestingumo bendruomene. „Tegu šis 100-metis tampa ne tik gražia proga prisiminti tai, kas padaryta, bet ir nauju kvietimu visai Bažnyčiai nuo altoriaus eiti pas žmogų, iš maldos – į tarnystę, iš Kristaus žodžių – į konkrečius gailestingumo darbus. Prašykime Viešpatį, kad Jo kelias visada vestų mus pas žmogų ir kad per mūsų darbus, žodžius ir maldą kiekvienas sutiktasis galėtų patirti Jo gailestingumą ir meilę“, – kvietė Vilniaus arkivyskupas metropolitas G.Grušas.
Pirmoji ponia D. Nausėdienė dėkojo už realią paramą tūkstančiams žmonių
„Jūsų dovana mums visiems – šimtmetis kantraus, pasiaukojamo, nesavanaudiško darbo, kovojant už kiekvienos sielos orumo išsaugojimą, paguodos grūdą kiekvienam mažutėliui, visuomenės telkimą, sudėtingų socialinių problemų pavertimą tikrai plačiu bendruomeniniu rūpesčiu ir bendra atsakomybe. Dėkoju kiekvienam Carito darbuotojui ir savanoriui, kurio kasdienis darbas kuria realią paramą tūkstančiams žmonių. Jūsų veikla stiprina ne tik socialinę atsakomybę, bet ir visuomenės atsparumą, tarpusavio pasitikėjimą bei dvasinę stiprybę“, – Carito 100-mečio šventėje Vilniuje sakė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Carito 100-mečio šventėje Vilniuje. Liudo Masio nuotr.Sveikindama Vilniaus arkivyskupijos Carito bendruomenę, darbuotojus ir savanorius, pradėjusius naują rudens sezoną, pirmoji ponia dėkojo visai Carito organizacijai už jau šimtmetį trunkančią tarnystę Lietuvos žmonėms, pagalbą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams ir pastangas stiprinti bendruomeniškumą.
Kad nė vienas žmogus neliktų paraštėje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prisiminė vienos iš Carito atkūrėjų, sesers Albinos Pajarskaitės žodžius: „Nėra nė vieno nereikalingo žmogaus“. Tikiu, kad ši idėja yra ir mūsų valstybės, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos pagrindas. Nėra nė vieno nereikalingo žmogaus. Kai valstybė, nevyriausybinės organizacijos ir savanoriai veikia kartu, galime kurti visuomenę, kurioje nė vienas žmogus nelieka paraštėje“, – teigė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Carito 100-mečio šventėje Vilniuje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr.Nuoširdžiais sveikinimais į bendruomenę taip pat kreipėsi 12 metų Caritui paskyręs Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, pabrėždamas, jog Caritas – daugiau nei socialinės paslaugos ar pagalba krizinėje situacijoje: „Carito bendruomenė grąžina žmonėms priklausymo jausmą, padeda patikėti, kad jie nėra vieni“.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis Carito 100-mečio šventėje Vilniuje. Liudo Masio nuotr.Vilniaus arkivyskupijos Carito vadovė Audronė Kairienė kvietė naująjį organizacijos šimtmetį pradėti nuo pastangos pastebėti šalia esantį – bendradarbį, kaimyną, praeivį: „Linkiu, kad mūsų gyvenime nebūtų nė vieno nereikalingo žmogaus“.
Vilniaus arkivyskupijos Carito vadovė Audronė Kairienė Carito 100-mečio šventėje Vilniuje. Liudo Masio nuotr.Vieniši, bet vis tiek nesirenkame būti kartu. Kodėl?
Istoriniame įstabaus grožio Aušros Vartų sode diskusijai „Kodėl, net jausdamiesi vieniši, vis tiek nesirenkame būti kartu?“ Beata Nicholson kalbino Vargdienių seserų kongregacijos priorę, ilgametę Carito darbuotoją, buvusią Vilniaus arkivyskupijos Carito vadovę ses. Jolitą Matulaitytę, grupės „The Ditties“ įkūrėją, atlikėją, kompozitorę ir pedagogę Rūtą Švipaitę, Vilniaus universiteto profesorių dr. Boguslavą Gruževskį, ilgametį verslo lyderį, daugiau nei du dešimtmečius vadovaujantį „Tele2“ Petrą Masiulį bei gastronomijos vizionierių Darių Katiną.
Naujo Vilniaus arkivyskupijos Carito sezono atidarymo – Carito 100-mečo šventę vainikavo grupės „The Ditties“ koncertas ir pasibuvimas ragaujant su meile socialinio centro „Betanija“ bendruomenės paruoštų vaišių.
„The Ditties“ Carito 100-mečio Vilniuje šventėje. Liudo Masio nuotr.
Socialinio centro "Betanija" komanda Carito 100-mečio šventėje Vilniuje. Liudo Masio nuotr.Lietuvos Carito,
Lietuvos respublikos Prezidento kanceliarijos ir
Vilniaus arkivyskupijos Carito informacija